Kūno deginimas kaip kuras


ilovemakonnen mesti svorį

Redakcija Atliekos — nepageidaujamos medžiagos, kurios dažniausiai susidaro dėl žmogaus veiklos. Jos yra nenaudingos, dažnai pavojingos ir neturi ekonominės ar kitos vertės. Tačiau mokslininkai tvirtina, kad gamtoje nėra nieko nenaudingo, o atliekos - naudinga medžiaga, tik mes nežinome, kaip ją panaudoti.

6 riebalų deginimo klaidos

Tačiau toliau nuomonės jau išsiskiria — koks gi tolesnis įvairiausių atliekų kūno deginimas kaip kuras būdas galėtų būti geriausias? Šiuo kūno deginimas kaip kuras atliekos kaupiamos sąvartynuose, bet toks sprendimas nėra idealus nei gamtosaugos, nei ekonominiu požiūriu.

  • Unikauskas: norite deginti riebalus – atsisakykite pusryčių - DELFI Sveikata
  • 6 riebalų deginimo klaidos | greenclean.lt

Ką gi su jomis daryti? Pasiūlymų yra įvairių, tačiau dabar pagrindinis dėmesys sutelktas į atliekų deginimo galimybę: iš vienos pusės tai nuolat atsinaujinančios kuro atsargos, iš kitos pusės — ekologai ir kiti gamtos mylėtojai tokį atliekų naikinimą vadina didžiule gamtos tarša ir potencialiu pavojumi žmogaus sveikatai.

Atliekų deginimo problematika: daugiau naudos ar žalos?

Kaip yra iš tikrųjų, nesiimame spręsti, o tiesiog pateikiame dvi skirtingų pozicijų nuomones asmeniniam pamąstymui ir apsisprendimui. Atliekų deginimas — ekologiškiausia ir pažangiausia komunalinių atliekų utilizavimo technologija Gytis Junevičius portale www.

Jų kiekis priklauso nuo gyventojų skaičiaus, šildymo sistemos, visuomeninio maitinimo įmonių ir parduotuvių tinklo, komunalinės tarnybos darbo, taip pat pramoninės gamybos apimties ir jos išdėstymo. Kuo aukštesnis žmonių gyvenimo lygis, tuo daugiau atliekų.

  1. Kremacija – Vikipedija
  2. Šiame straipsnelyje trumpai peržvelgsiu keletą riebalų deginimo klaidų, kurias daro siekiantieji sulieknėti.
  3. Apie kremavimą: procesas, istorija, pirmieji krematoriumai

Taip pat kiekvienais metais naujos prekės vis įvairiau įpakuojamos. Pakavimo medžiagas taip pat tenka pašalinti drauge su milijonais tonų kitų susikaupusių atliekų. Lietuvoje komunalinių atliekų susidaro apie 1,3 mln.

prarasti riebalus per petį

Lietuva yra viena iš penkių ES valstybių, iki šiol neturinčių nė vienos modernios atliekų deginimo gamyklos. Atliekas sąvartynuose taip pat kaupia ir mus supančią aplinką teršia Latvija, Estija, Slovėnija ir Slovakija.

Apie kremavimą: procesas, istorija, pirmieji krematoriumai

Europoje šiuo metu sėkmingai veikia daugiau kaip modernių atliekų deginimo gamyklų, kai kurios iš jų — Vakarų Europos miestų centrinėse ar gyvenamosiose zonose, tačiau tai būdinga didesnio urbanizacijos lygio šalims.

Daugiausia komunalinių atliekų deginimo gamyklų turi Prancūzija — net Švedija šiuo metu turinti 29 fabrikus stato dar 6 gamyklas. Ispanijoje jau veikia 8 fabrikai, 67 komunalinėms atliekoms deginti skirtas gamyklas turi Vokietija, 47 gamyklos yra Italijoje. Airijoje planuojama pastatyti 6, Austrijoje, Olandijoje ir Vengrijoje — po 2, Belgijoje — 1 komunalinių atliekų deginimo fabriką. Paskutiniu metu naujos atliekų deginimo gamyklos atvėrė duris Sankt Peterburge ir Londone.

LAIDOJIMO PASLAUGOS

Atliekų deginimas visame pasaulyje yra laikomas ekologiškiausia ir pažangiausia komunalinių atliekų utilizavimo technologija, pasižyminčia mažiausiu poveikiu aplinkai. Taip pat šis procesas yra ekologiškesnis už energijos gamybą deginant iškastinį kurą - gamtines dujas, mazutą, akmens anglį.

Aplinkos oro kokybė labai dažnai pablogėja atėjus žiemai ir atšalus orams, kai prasideda šiluminės energijos gamyba energetikos įmonėse. Į orą išmetamų teršalų pagausėja ir dėl individualiuose namuose kūrenamų krosnių, katilų bei židinių.

Dalį komunalinių atliekų sudaro biologinės kilmės medžiagos, todėl jų deginimas mažiau nei iškastinis kuras turi įtakos ir pasauliniam klimato pokyčiui. Komunalinės atliekos deginamos aukštoje temperatūroje, todėl nemalonūs kvapai yra termiškai suskaldomi ir į aplinką nepatenka.

Iš at­lie­kų de­gi­ni­mo la­biau­siai pa­si­šil­do pa­tys de­gin­to­jai

Susidarantis šlakas ir pelenai gali būti sėkmingai naudojami kelių statyboje. Po sudegimo šlakuose likę metalai gali būti išrinkti ir panaudoti perdirbimui.

la muse kūno plonas gelis

Atliekų deginimas ekologiškesnis ne tik už energijos gamybą naudojant iškastinį kurą, bet ir už atliekų laidojimą sąvartynuose. Čia pūvančios komunalinės atliekos ypač teršia aplinką - į atmosferą išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančias metano dujas ir daug kūno deginimas kaip kuras kenksmingų medžiagų.

barbara jean reba prieš svorio metimą

Dalis nuodingų, sąvartynuose išsiskiriančių dujų, patenka į atmosferą, o dalis lieka žemėje - tik didesnės koncentracijos ir praktiškai be galimybės jas pašalinti. Komunalinės atliekos, pagal atsinaujinančių energijos šaltinių direktyvą yra pripažįstamos, kaip atsinaujinantis energijos šaltinis.

kaip numesti 20 procentų kūno riebalų

Naudoti komunalines atliekas kaip kurą yra teisingas, o prijungus prie artimiausių šilumos tinklų, kas labiausiai tinka Lietuvai, nes yra centralizuoti šilumos tinklai, tai duotų didžiausios naudos. Lietuvoje savartynai vis pilnėja nuo komunalinių atliekų, didėja šiukšlių kalnai ir ateina tas laikas, kai nebeturėsime kur jų dėti.

Sutrikus šiam organui, kenčia visas kūnas: perspėjo apie simptomus

Šiandien daug diskutuojama apie tai, kad reikėtų statyti deginimo gamyklą, o gal ir kelias, kuriose būtų deginamos atliekos, o iš to būtų gaunama vienokia ar kitokia nauda. Lietuvoje taip pat yra iniciatyvų ir projektų deginti atliekas, tačiau susiduriama su problema — žmonių prieštaravimu.

Krematoriumas Lietuvoje

Aišku, visa tai juda lėtai ir todėl, jog tai reikalauja didelių investicijų,o atsipirkimo laikas neaiškus, be to deginamos atliekos turi būti išrūšiuotos, o tai jau yra papildomi kaštai. Planuojant atliekų panaudojimą esminis klausimas nėra deginti ar tiesiog deponuoti atliekas.

svorio metimo ištekliai ltd

Buitinės atliekos efektyviausiai gali būti panaudojamos būtent kaip šilumos šaltinis. Šalyse, kuriose deginamos atliekos naudojamos elektros energijos gamybai, procese yra dideli šilumos nuostoliai.