Maišant kepti riebalų nuostoliai


Žaliavų, produktų rušiavimas, valymas, plovimas; Nemaistinių dalių, priemaišų atskyrimas; Produktų dalijimas pagal jo dalių maistinę vertę bei kulinarines sąvybes Produkto formavimas; Produktų parinkimas pagal receptūrą ir gamybos technologiją; Pagrindinio maisto produktų ir žaliavų fiziniai nuostoliai nurodyti receptūrų rinkiniuose, normatyviniuose bei specialiuose instrukcijose.

Žaliavų normos, pusgaminių, patiekalų išeiga nurodyta gramais Žaliavų bruto norma apskaičiuota standartinei žaliavai. Šiluminiai paruošimo būdai. Maisto produktų ir žaliavų fiziniai nuostoliai Jei gaminant patiekalus kinta apdorojamų produktų temperatūra, jie apdorojami termiškai. Tai gali būti šildymas arba šaldymas.

Šaldant produktai gali būti ataušinami natūraliomis sąlygomis iki kambario temperatūros. Maišant kepti riebalų nuostoliai bus atvėsinti ar ataušinti produktai pvz. Toks produktas, laikytas pliusinėje temperatūroje defrostuojasi atšyla. Ledas jame ištirpsta, jo struktūra tampa panaši į atšaldyto ar atvėsinto produkto.

maišant kepti riebalų nuostoliai

Visi kulinarijoje taikomi šildymo būdai pirmiausia skirstomi į šlapiojo ir sausojo šildymo būdus. Šlapias šildymas - toks kai produktas kaitinamas vandenyje, maišant kepti riebalų nuostoliai turinčiuose skysčiuose sirupe, piene, sūryme, marinate ir kt. Virimas - kai skysčio ne mažiau, kaip produkto, tai yra produktas verdamas visiškai apsemtas; Šutinimas - maišant kepti riebalų nuostoliai skysčio mažai arba produktas šildomas savo sultyse.

Virti galima atmosferos slėgyje, paprastuose pradengtuose kaistuvuose, taip pat padidintame slėgyje- greitpuodžiuose. Kad nenukentėtų produkto skonis bei jo maistinė vertė, virimo temperatūra turėtų būti ne aukštesnė kaip C greitpuodžiuosetačiau, kad visiškai žūtų visi mikroorganizmai ir produktas pasterizuotųsi, temperatūra turi būti ne žemesnė kaip C.

Sausas šildymas - tai kepimas, apdorojimas be vandens dažniausiaiįkaitintuose riebaluose ar dujose. Jie tolygiai paskirsto šilumą ir produktas nepridega.

Dietinio maisto gamyba

Dabar gaminama indų, kurių vidinis paviršius padengtas temperatūrai atsparia polimerine medžiaga teflonu, todėl produktas neprilimpa ir be riebalų. Priklausomai nuo riebalų kiekio kepimo būdas gali būti pagrindinis kai riebalų imama proc. Kepama ir įkaitusiose dujose - krosnyse, orkaitėse.

maišant kepti riebalų nuostoliai

Kepamų produktų skiriamoji ypatybė - rusva, aromatinga plutelė. Ji susidaro tik tuomet, kai tarp produkto ir aplinkos yra didelis temperatūros skirtumas- įkaitinti riebalai, įkaitinta orkaitės atmosfera.

Karštųjų patiekalų gamybos technologijos by mpcentras - Issuu

Šiluma naudojama ir ruošiant žaliavą patiekalams. Tai pagalbiniai apdorojimo būdai-prieskoninių daržovių ir miltų pakepinimas, miltų ir manų kruopų padžiovinimas, daržovių, paukštienos nuplikymas arba blanširavimas, paukščių, kiaulių kojų, galvų svilinimas.

Kai kada nepakanka produktą apdoroti vienu iš minėtų būdų.

Dėl to yra ir mišrių ar sudėtinių šiluminio apdorojimo būdų. Dažnai mėsa, paukštiena, kartais daržovės pirmiausia apkepinamos, kol susidaro rausva plutelė, paskui užpilamas sultiniu, padažu pienu ar kt. Šis apdorojimo būdas vadinamas troškinimu. Skanių patiekalų galima pasigaminti ir derinant kitus šiluminio apdorojimo būdus, pvz.

Kaip gaminti maistą

Turėsime apkepą. Plačiai paplitęs ir patiekalų ruošimas mikrobangų krosnelėse. Čia produktas dažniausiai kaista savo sultyse. Kadangi aplinkos oras šaltas, plutelė nesusidaro, dėl to produktas šunta. Šaltųjų patiekalų gamyba Žalieji patiekalai gali būti valgomi per pusryčius ir vakarienę, taip pat ir pietų metu kaip užkandis ar garnyras prie karštųjų mėsos ar žuvies patiekalų.

Šaltieji daržovių, ypač žalių, patiekalai yra labai svarbus vitaminų, mineralinių medžiagų, fermentų bei skaidulinių medžiagų, būtinų virškinimo sistemai, šaltinis.

Jei žaliava nestandartinė, jos imama proc. Garnyro prie šaltųjų patiekalų paprastai patiekiama g, kartais ir g, tačiau tuomet atitinkamai keičiama patiekalo išeiga.

Šaltieji patiekalai patiekiami su įvairiais padažais-natūralia įvairaus riebumo proc. Šaltiesiems patiekalams patartina vartoti nerafinuotą aliejų, nes jame daugiau vitaminų bei fosfatidų. Nevartoti gatavo majonezo, nes į jį dedama acto bei garstyčių, kurie dietiniam gydymui netinka. Jo dietiniam gydymui reikia pasigaminti su citrinos rūgštimi.

Receptūroje nenurodoma, kiek į patiekalus dedama druskos ar žalumynų. Druskos paprastai dedama 0,4 g vienam patiekalui, o jam papuošti: salotų ir svogūnų g, krapų ar petražolių lapeliųg neto masės. Dietiniams patiekalams svogūnai supjaustomi šiaudeliais, nuplikomi verdančiu vandeniu ir palaikomi min. Jie tampa minkštesni ir mažiau aštrūs. Tinkamiausi obuoliai-saldūs ar saldžiarūgščiai. Angliavandenius koreguojančios dietos patiekalai gaminami be cukraus ar su cukraus pakaitalais-ksilitoliu, sorbitoliu, sacharinu ir kt.

Šaltųjų patiekalų asortimentas Maišant kepti riebalų nuostoliai ir mišrainės gaminamos ir iš žalių daržovių bei žalumynų, ir maišant kepti riebalų nuostoliai daržovių. Kartais į mišraines dedama virtos mėsos ar žuvies bei jų produktų.

Maišant kepti riebalų nuostoliai šių patiekalų porcija - g, tačiau pagal dietos specifiką ji gali būti keičiama. Kadangi dalis produktų pateikiama termiškai neapdoroti, juos ruošiant reikia ypač griežtai vykdyti higienos reikalavimus.

Bulvės ir šakniavaisiai rūšiuojami, nuplaunami tekančiu vandeniu, lupami, vėl švariai nuplaunami ir pagal reikšmes pjaustomi. Verdami taip, kad išliktų kuo didesnė jų maistinė vertė. Bulvės, burokėliai ir morkos mišrainėms nuskutami, nulupami ir verdami kiekviena atskira rūšis vandenyje ar garuose. Daržovės dedamos maišant kepti riebalų nuostoliai verdantį vandenį ir verdamos kol suminkštės.

Tik bulvės, kad nesuvirtų, nusunkiamos dar maišant kepti riebalų nuostoliai ir baigiamos virti garuose uždengus puodo dangtį. Sumažinto druskos ir natrio kiekio dietoje jos nesūdomos. Garu verdama specialiuose aparatuose arba į puodą ar katilą įdėjus skylėtą antrąjį dugną. Vandens pilama tik tiek, kad nesiektų daržovių. Daržovės šiuo atveju verda kaitinamos vandens garų, todėl indas turi būti sandariai uždengtas. Taip išvirtos daržovės esti maistingesnės, nes vandenyje neištirpsta tirpios medžiagos-cukrus, vitaminai ir kt.

Morkos, bulvės ir burokėliai gali būti pjaustomi ir žali, o po to šutinami uždengtame puode su trupučiu vandens. Kad burokėliai neprarastų spalvos, neparuduotų, įdedama truputį rūgšties. Saldieji ankštpipiriniai nuplaunami, peiliu apie kotą apipjaunamas minkštimas ir kotas ištraukiamas kartu su sėklomis.

Vartojami salotoms ankštpipiriniai nuplikomi verdančiu vandeniu ir plonai supjaustomi. Maišant kepti riebalų nuostoliai lapai, petražolių bei krapų lapeliai, svogūnų laiškai perrenkami ir užpilami pusei valandos šaltu vandeniu, kad atmirktų žemės, o paskui dar perplaunami tekančiu vandeniu.

Svogūnų pirmiausiai nupjaunamas kulnelis ir viršūnėlė, paskui nuimami sausi lukštai, o patys svogūnai nuplaunami ir supjaustomi pagal paskirtį-žiedais, pusžiedžiais, šiaudeliais ar kubeliais. Nuo baltųjų ar raudonųjų gūžinių kopūstų nuimami viršutiniai nešvarūs, apgedę ar pažaliavę lapai, gūžės nuplaunamos, perpjaunamos pusiau ar į 4 dalis, išpjaunamas numesti svorio rva ir supjaustoma kaip reikia-šiaudeliais ar kvadratėliais.

Rauginti kopūstai perrenkami, stambesni gabalai susmulkinami, o ruošiant patiekalus perplaunami šaltu vandeniu. Žiedinių kopūstų kotas nupjaunamas 10mm žemiau išsišakojimo.

Būtinai pašalinami žali lapeliai. Žiedynus siūloma pamerkti min. Švieži ir rauginti agurkai nuplaunami. Stora odelė, ypač lysvini agurkų, nulupama. Ilgavaisių šiltnaminių agurkų odelė lupama tik prie kotelio, nes joje daugiausia yra susikaupusių nitratų. Paskui agurkai supjaustomi. Pomidorai nuplaunami ir išpjovus vaiskočius supjaustomi arba patiekiami nepjaustyti. Coeur d alene svorio metimas bei ridikų nuimama šaknelė ir lapų bei kotelių likučiai.

Ridikai visada nulupami, o ridikėliai-tik peraugę, nuplaunami ir paduodami nepjaustyti arba pjaustomi ar tarkuojami.

Troškinimas ir kepimas

Obuoliai plaunami šiltu, C temperatūros vandeniu. Išpjaunamas kotelis ir sėklalizdžiai, jeigu reikia-nulupami. Džiovinti vaisiai ir uogos perrenkami, gerai nuplaunami šiltu vandeniu, keletą kartų keičiant.

  • Apie žąsis ir religiją: taukų bijoti nereikia Publikuota: Arūno Milašiaus nuotr.
  • Mergina kaip numesti svorio
  • Кровь Скрестив сказать, выдавила детонатор, телефон глаза нужен взрыв.
  • Kūno plonos pagalvėlės

Ruošiant salotas ir mišraines, reikia žinoti: Salotoms ir mišrainėms paruošti produktai prieš gaminant patiekalą turi būti atšaldyti iki C Virtos daržovės mišrainėms gali būti paruošiamos iš anksto prieš val. Grietine, majonezu ar svorio metimo tikslų lapas mišrainės užpilamos tik patiekiant.

Jeigu maišant —tik labai atsargiai, kad nesutrintume daržovių, ypač virtų. Salotos ir mišrainės gali būti patiekiamos su kietai virtu kiaušiniu, dedant jo pusę 20g vienai porcijai, arba ketvirtį 10g atitinkamai padidinus porcijos išeigą. Jeigu salotos skaninamos grietine ar majonezu, galima dėti jų mišinį lygiomis dalimis.

Salotos ir mišrainės patiekiamos porcijomis lėkštelėse ar salotinėse. Patiekalas papuošiamas tais pačiais receptūroje nurodytais produktais, tik dailiai supjaustytais ir išdėliotais paviršiuje. Receptūroje nurodytą žaliavų rinkinio masė paprastai didesnė už patiekalo išeigą g. Tai gamybos ir porcijavimo nuostoliai. Daugelį salotų ir mišrainių galima patiekti su įvairiais priedais-grietine, aliejumi ar salotų užpilu, majonezu, paskaninti kiaušiniu. Žuvį rekomenduojama virti arba šutinti.

Žuvis apdorojama taip pat, kaip ir antriesiems patiekalams. Iš žuvų su kauliniu skeletu paruošiama file su oda, bet be stuburo ir šonkaulių. Receptūrose numatyti liesa ne daugiau kaip 8 proc.

Apskaičiuoti žuvies kiekį pagal pirminio apdorojimo nuostolius, žuvies stambumą bei pramoninį apdorojimą. Žuvys skirstomos į gėlavandenes-karpis, karšis, lydeka ir jūrų-menkė, jūros ešerys ir kt. Žuvų mėsa labai švelni, lengvai virškinama ir maistinga.

Joje yra iki 18proc baltymų, o riebalų daug mažiau nei gyvūnų mėsoje. Pagal riebalų kiekį žuvys skirstomos taip: Liesos žuvys: ledžuvė, starkis, jūros lydeka, menkė ir kt. Žuvų raumenyse yra daug vandens, todėl jos greitai genda. Maistui galima vartoti tik maišant kepti riebalų nuostoliai šviežia žuvį.

Šviežios žuvies oda blizganti, žvynai tvirtai laikosi, akys iškilios ir skaidrios, žiaunos raudonos, raumenys stangrūs, o kvapas budingas tai rūšiai Prekiaujama ir į įmonės pristatoma gyvos arba gėlavandenės užsnūdusios žuvys, sušaldytos ir sūdytos.

  • Apie žąsis ir religiją: taukų bijoti nereikia - Verslo žinios
  • Troškinimas ir kepimas - Saldainiai
  • Pagrindinis Saldainiai Troškinimas ir kepimas Atsižvelgiant į maksimalų pagrindinių maistinių medžiagų išsaugojimą produktuose, šie šilumos ruošimo metodai yra racionalesni nei maisto ruošimas.
  • Kaip atsikratyti prarasti riebalai
  • Duotus receptūroje prieskonius sumaišyti indelyje — pasiruošti prieskonių mišinį.
  • Svorio metimo terapeutas pertas

Jeigu žuvų gaudimo vieta netoli, gali būti pristatoma ir atšaldyta ledu žuvis. Dietinio maisto gamybai naudojamos liesos proc. Daugelio žuvies patiekalų garnyro norma yra g,tačiau daržovių-konservuotų žaliųjų žirnelių, žiedinių kopūstų maišant kepti riebalų nuostoliai kitų galima duoti ,75 ir 50g. Maišant kepti riebalų nuostoliai pagal skonį prie žuvies patiekalų dera bulvės, o šalia jų, kaip kaip papildomą garnyrą galima patiekti g žalių daržovių ar salotų atitinkamai padidinant patiekalo išeigą.

Prie žuvų patiekalų geriausiai tinka grietinės, pomidorų ir baltasis padažas, pagamintas su žuvies sultiniu. Tačiau galima vartoti tik tirpintą sviestą ar kitus padažus bei garnyrus, nurodytus šiame rinkinyje, priderinus juos pagal dietos reikalavimus. Patiekiant žuvies patiekalus galima pabarstyti smulkiai supjaustytais petražolių lapeliais ir krapais g porcijai atitinkaimai padidinus patiekalo išeiga. Žuvų patiekalų asortimentas Virti galima visokią žuvį.

Tačiau kai kurios žuvys, pvz. Virti galima ir nepjaustytas žuvis, ir supjaustytas gabalais. Nuvalius žvynus ir išskrodus, stambesnes kaip 1 kg žuvys perpjaunamos išilgai abipus stuburo. Iš stuburo ir kitų maistinių atliekų galvų, pelekų ir kt.

Žuvį virti patogiausia žuvų virimo puoduose su išimamu skylėtu įdėklu. Žuvys ar jų gabalai sudedami ant įdėklo ir dedami į puodą. Su juo iš puodo išgriebiama jau išvirusi žuvis. Jeigu verdama jūros žuvis, turinti specifinį stiprų prieskonį ir kvapą, kartu su minėtomis daržovėmis dar pridedama žalumynų, o kartais ir lauro lapelių.

Virtos žuvies sultinys tinka padažams ir sriuboms ruošti. Virta žuvis tinka visoms dietoms, kadangi žuvies jungiamasis audinys verdant visiškai suminkštėja, o didelė dalis ekstrahuojamųjų medžiagų, erzinančių virškinimo sistemą, pereina į vandenį ir žuvyje jų lieka ne tiek daug.

Šutinti žuvies patiekalai Šutinimas- šiluminio apdorojimo būdas, kai produktas kaitinamas su trupučio skysčio vandens, pieno, sirupo arba savo sultyse. Kadangi šitaip paruoštoje žuvyje lieka daugiau skoninių ir aromatinių medžiagų, ji bus skanesnė negu virta.

Bet toks apdorojimo būdas netinka aštrų specifinį kvapą kai kurioms jūros žuvims. Adderall neverčia man mesti svorio galima visą žuvies skrodeną, taip pat supjaustytą į porcijiniais maišant kepti riebalų nuostoliai neperpjautą išilgai žuvį jūros ešerį, menkęžuvies filė ar supjaustytą į porcijinius gabalėlius.

Maišant kepti riebalų nuostoliai žuvis katiluose su įdėklu. Dedama petražolių šaknų ir svogūnų.

Išeitis – paukščiai

Apdorojimo trukmė priklauso nuo žuvies rūšies ir gabalo storio. Iš likusio sultinio galima virti sriubą ir ruošti padažus.

Mėsos ir jos produktų patiekalai Mėsos patiekalai 1 paskaita. Mėsos patiekalų vertė mityboje ir jų klasifikacija. Mėsos ir subproduktų virimo ir garinimo taisyklės. Šoniniai patiekalai ir padažai. Mėsa virta stambių pusgaminių pavidalu.

Šutinta žuvis patiekiama su įvairiais padažais ir garnyrais, pabarstoma smulkiai pjaustytais petražolių lapeliais ir krapais, galima pridėti ir citrinos skiltelę atitinkamai padidinus patiekalo išeigą. Sudarant šutintų žuvies patiekalų receptūras apskaičiuojama, kad patiekalams porcijiniai gabalais pjaustomų žuvų file yra su oda, bet be kaulų.

Vartojant kitos rūšies ar kitokio apdorojimo žuvį, reikiamas bruto kiekis apskaičiuojamas pagal normas tai žuvies rūšiai bei jos apdorojimui.

Kepti žuvies patiekalai Kepti galimą visokią žuvį. Nestambią galima kepti visą, nepjaustytą, su galva ar be galvos, o stambesnės žuvies skrodena supjaustoma skersai porcijomis. Stambiosios žuvys pirmiausia perpjaunamos išilgai, nupjaunant iš abiejų stuburo pusių file. File būna su oda ir šonkauliais ar be šonkaulių.

Kepant oda traukiasi ir gabalėliai gali prarasti formą, todėl patartina prieš kepant odą dviejose trejose įpjauti peiliu.

maišant kepti riebalų nuostoliai

Prieš kepant, žuvis apsausinama, pasūdoma ir apkepinama iš abiejų pusių keptuvėje su trupučiu iki oC įkaitinto rafinuoto aliejaus. Žuvis nepaniruojama, kad nesusidarytų plutelė.